užuomaršumas

užuomaršùmas sm. (2) 1. žr. užmaršumas: Man prikaišiojo užuomaršumą rš. 2. užsimiršimas: Elzė, taip staiga iš užuomaršumo pažadinta, krūptelėjo ir abiem rankom pabraukė sau per akis Pt.